Kas yra liekamasis disbalansas? – Balansavimo tikslas • Nešiojamas balansavimo įrenginys, vibracijos analizatorius „Balanset“, skirtas dinaminiam trupintuvų, ventiliatorių, mulčintuvų, kombainų sraigtų, velenų, centrifugų, turbinų ir daugelio kitų rotorių balansavimui. Kas yra liekamasis disbalansas? – Balansavimo tikslas • Nešiojamas balansavimo įrenginys, vibracijos analizatorius „Balanset“, skirtas dinaminiam trupintuvų, ventiliatorių, mulčintuvų, kombainų sraigtų, velenų, centrifugų, turbinų ir daugelio kitų rotorių balansavimui.

Likutinio disbalanso supratimas

1. Apibrėžimas: Kas yra liekamasis disbalansas?

Likutinis disbalansas yra suma disbalansas kuris lieka rotorius po to balansavimas procesas baigtas. Tai disbalansas, esantis nurodytoje balansavimo tolerancijos ribose.

Svarbu suprasti, kad pasiekti tobulą pusiausvyrą (nulinį disbalansą) yra praktiškai neįmanoma ir ekonomiškai neįgyvendinama. Balansavimo tikslas nėra visiškai pašalinti disbalansą, o sumažinti jį iki tokio lygio, kad jo sukeliama vibracija nebebūtų kenksminga mašinai veikimo metu. Šis priimtinas likęs kiekis yra liekamasis disbalansas.

2. Balansavimo tolerancija ir liekamasis disbalansas

Leistinas liekamasis disbalansas nustatomas pagal balansavimo tolerancijaŠi tolerancija yra konkreti, apskaičiuota vertė, kuri nustato, koks disbalansas yra priimtinas konkrečiam rotoriui konkrečioje taikymo srityje.

Plačiausiai naudojamas standartas šiai tolerancijai nustatyti yra ISO 1940-1 (dabar ISO 21940 serijos dalis). Šiame standarte naudojama Balanso kokybės įvertinimai (G įvertinimai), pvz., G6.3, G2.5 ir G1.0, siekiant klasifikuoti skirtingų tipų mašinų balanso reikalavimus.

  • Mažesnis G klasės skaičius reiškia mažesnį tolerancijos nuokrypį ir atitinkamai mažesnį leistiną liekamąjį disbalansą.
  • Konkrečios tolerancijos (gramais milimetrais arba gramais coliais) apskaičiavimas priklauso nuo G klasės ir rotoriaus darbinio greičio.

Kai balansavimo operatorius sumažina rotoriaus disbalansą iki lygio, kuris patenka į šią apskaičiuotą toleranciją, darbas laikomas užbaigtu. Likęs disbalansas yra liekamasis disbalansas.

3. Kodėl egzistuoja liekamasis disbalansas?

Keletas veiksnių prisideda prie likusio disbalanso atsiradimo:

  • Balansavimo mašinos jautrumas: Kiekviena balansavimo mašina turi ribą mažiausiam disbalanso dydžiui, kurį ji gali tiksliai išmatuoti.
  • Įrankių klaidos: Balansavimo staklėje rotoriaus tvirtinimui naudojamų velenų ar įrankių trūkumai gali sukelti nedidelių paklaidų.
  • Asamblėjos pamainos: Surinkus mašiną po balansavimo, jos komponentai gali šiek tiek pasislinkti (pvz., pleištai, movos).
  • Veiklos pakeitimai: Dėl šiluminio plėtimosi, nusidėvėjimo ar nuosėdų kaupimosi rotoriai eksploatacijos metu gali keistis, o tai gali pakeisti pradinę pusiausvyros būseną.
  • Praktiškumas: Paskutinių kelių disbalanso miligramų vaikymasis duoda mažėjančią grąžą ir dažnai nėra ekonomiškai efektyvus.

4. Liekamojo disbalanso matavimas ir patikrinimas

Balansavimo proceso metu balansavimo staklės išmatuoja pradinį disbalansą. Tada operatorius prideda arba pašalina korekcinius svarelius ir iš naujo išmatuoja. Šis iteracinis procesas tęsiasi tol, kol staklės rodo, kad išmatuotas disbalansas yra mažesnis už tikslinę tolerancijos vertę.

Geroje balansavimo ataskaitoje visada bus nurodytas pradinis disbalansas ir galutinis liekamasis disbalansas, parodant, kad rotorius atitinka reikiamą kokybės klasę. Pavyzdžiui, ataskaitoje gali būti nurodyta: „Galutinis liekamasis disbalansas yra 0,5 g-mm kairėje plokštumoje ir 0,8 g-mm dešinėje plokštumoje, o tai yra šio rotoriaus nurodytoje G2,5 tolerancijoje.“


← Atgal į pagrindinį rodyklę

lt_LTLT
WhatsApp