ISO 10816-1 standartas ir vibracijos diagnostikos įgyvendinimas naudojant Balanset-1A sistemą

Santrauka

Šiame pranešime pateikiama išsami tarptautinių reguliavimo reikalavimų, taikomų pramoninės įrangos vibracijos sąlygoms, apibrėžtoms ISO 10816-1 ir iš jos išvestiniuose standartuose, analizė. Dokumente apžvelgiama standartizacijos raida nuo ISO 2372 iki dabartinio ISO 20816, paaiškinama matuojamų parametrų fizinė reikšmė ir aprašoma vibracijos sąlygų sunkumo vertinimo metodika. Ypatingas dėmesys skiriamas šių taisyklių praktiniam įgyvendinimui naudojant nešiojamą balansavimo ir diagnostikos sistemą Balanset-1A. Ataskaitoje pateikiamas išsamus prietaiso techninių charakteristikų aprašymas, jo veikimo vibrometro ir balansavimo režimuose algoritmai bei metodinės gairės matavimams atlikti, siekiant užtikrinti atitiktį sukamųjų mašinų patikimumo ir saugos kriterijams.

1 skyrius. Vibracijos diagnostikos teoriniai pagrindai ir standartizacijos raida

1.1. Vibracijos fizinė prigimtis ir matavimo parametrų pasirinkimas

Vibracija, kaip diagnostinis parametras, yra informatyviausias mechaninės sistemos dinaminės būklės rodiklis. Skirtingai nuo temperatūros ar slėgio, kurie yra integralūs rodikliai ir dažnai reaguoja į gedimus su vėlavimu, vibracijos signalas realiuoju laiku perduoda informaciją apie mechanizmo viduje veikiančias jėgas.

ISO 10816-1 standartas, kaip ir jo pirmtakai, pagrįstas vibracijos greičio matavimu. Šis pasirinkimas nėra atsitiktinis ir kyla iš energijos pobūdžio pažeidimų. Vibracijos greitis yra tiesiogiai proporcingas svyruojančios masės kinetinei energijai ir todėl – mašinų komponentų nuovargio įtempiams.

Vibracijos diagnostikoje naudojami trys pagrindiniai parametrai, kurių kiekvienas turi savo taikymo sritį:

Vibracijos poslinkis (poslinkis): Mikrometrais (µm) matuojama svyravimo amplitudė. Šis parametras yra labai svarbus mažos greitės mašinoms ir vertinant žaliavinių guolių tarpelius, kur svarbu išvengti rotoriaus ir statoriaus sąlyčio. ISO 10816-1 kontekste poslinkis turi ribotą pritaikymą, nes esant dideliam dažniui net ir nedideli poslinkiai gali sukelti destruktyvias jėgas.

Vibracijos greitis (Greitis): Paviršiaus taško greitis, matuojamas milimetrais per sekundę (mm/s). Tai yra universalus parametras dažnių diapazonui nuo 10 iki 1000 Hz, kuris apima pagrindinius mechaninius defektus: disbalansą, nesuderinimą ir laisvumą. ISO 10816 standartas vibracijos greitį laiko pagrindiniu vertinimo kriterijumi.

Vibracijos pagreitis (pagreitis): Vibracijos greičio pokyčio koeficientas, matuojamas metrais per sekundę kvadratu (m/s²) arba g vienetais. Pagreitis apibūdina inercines jėgas ir yra jautriausias aukšto dažnio procesams (nuo 1000 Hz ir daugiau), pvz., ankstyvosios stadijos ritininių guolių defektams arba krumplių sąveikos problemoms.

ISO 10816-1 standartas skirtas plačiajuosčiams virpesiams 10–1000 Hz diapazone. Tai reiškia, kad prietaisas turi integruoti visų virpesių energiją šiame diapazone ir pateikti vieną vertę – vidutinę kvadratinę vertę (RMS). RMS naudojimas vietoj didžiausios vertės yra pateisinamas, nes RMS apibūdina bendrą virpesių proceso galią per tam tikrą laiką, o tai yra svarbiau vertinant terminį ir nuovargio poveikį mechanizmui.

1.2. Istorinis kontekstas: nuo ISO 2372 iki ISO 20816

Norint suprasti dabartinius reikalavimus, reikia išanalizuoti jų istorinę raidą.

ISO 2372 (1974): Pirmasis pasaulinis standartas, kuriame buvo įvesta mašinų klasifikacija pagal galią. Jame buvo apibrėžtos mašinų klasės (I–IV klasė) ir vertinimo zonos (A, B, C, D). Nors 1995 m. jis buvo oficialiai panaikintas, šio standarto terminija ir logika vis dar plačiai naudojama inžinerijos praktikoje.

ISO 10816-1 (1995): Šis standartas pakeitė ISO 2372 ir ISO 3945. Pagrindinis jo naujovė buvo aiškesnis reikalavimų atskyrimas pagal pamatų tipą (standūs ir lankstūs). Standartas tapo “bendruoju” dokumentu, apibrėžiančiu bendruosius principus (1 dalis), o konkrečios ribinės vertės skirtingiems mašinų tipams buvo perkeltos į vėlesnes dalis (2 dalis – garo turbinos, 3 dalis – pramoninės mašinos, 4 dalis – dujų turbinos ir kt.).

ISO 20816-1 (2016): Šiuolaikinė standarto versija. ISO 20816 apima 10816 seriją (nesisukančių dalių vibracija) ir 7919 seriją (sukamųjų velenų vibracija). Tai logiškas žingsnis, nes norint visapusiškai įvertinti kritinę įrangą, reikia analizuoti abu parametrus. Tačiau daugumai bendrosios paskirties pramoninių mašinų (ventiliatoriai, siurbliai), kuriose sunku prieiti prie veleno, tebėra dominuojanti ISO 10816 įvesta metodika, pagrįsta korpuso matavimais.

Ši ataskaita skirta ISO 10816-1 ir ISO 10816-3 standartams, nes šie dokumentai yra pagrindiniai darbo įrankiai, naudojami maždaug 90% pramoninės įrangos, diagnozuojamos nešiojamais prietaisais, pvz., Balanset-1A.

2 skyrius. Išsami ISO 10816-1 metodikos analizė

2.1. Taikymo sritis ir apribojimai

ISO 10816-1 taikomas vibracijos matavimams, atliekamiems ant nesisukančių mašinų dalių (guolių korpusų, kojelių, atraminių rėmų). Standartas netaikomas vibracijai, kurią sukelia akustinis triukšmas, ir neapima stūmoklinių mašinų (jos apibrėžtos ISO 10816-6), kurios dėl savo veikimo principo sukuria specifines inercines jėgas.

Svarbus aspektas yra tai, kad standartas reglamentuoja matavimus in situ – realiomis eksploatavimo sąlygomis, o ne tik bandymų stende. Tai reiškia, kad ribos atsižvelgia į realaus pamato, vamzdžių jungčių ir eksploatavimo apkrovos sąlygų įtaką.

2.2. Įrangos klasifikacija

Svarbus metodikos elementas yra visų mašinų suskirstymas į klases. IV klasės ribų taikymas I klasės mašinai gali lemti, kad inžinierius nepastebės pavojingos būklės, o atvirkščiai – gali būti nepagrįstai sustabdytas veikiantis įrenginys.

Pagal ISO 10816-1 priedą B, mašinos skirstomos į šias kategorijas:

2.1 lentelė. Mašinų klasifikacija pagal ISO 10816-1

Klasė	Aprašymas	Tipinės mašinos	Pamatų tipas
I klasė	Atskiros variklių ir mašinų dalys, struktūriškai sujungtos su agregatu. Mažos mašinos.	Elektros varikliai iki 15 kW. Maži siurbliai, pagalbiniai pavarai.	Bet kuris
II klasė	Vidutinio dydžio mašinos be specialių pamatų.	Elektros varikliai 15–75 kW. Varikliai iki 300 kW ant tvirto pagrindo. Siurbliai, ventiliatoriai.	Paprastai kietas
III klasė	Didelės galios varikliai ir kitos didelės mašinos su besisukančiomis masėmis.	Turbinos, generatoriai, didelio galingumo siurbliai (>75 kW).	Standus
IV klasė	Didelės galios varikliai ir kitos didelės mašinos su besisukančiomis masėmis.	Turbogeneratoriai, dujų turbinos (>10 MW).	Lankstus

Pamatų tipo nustatymo problema (standusis vs lankstusis):

Standarte pamatai apibrėžiami kaip standūs, jei “mašina–pamatai” sistemos pirmasis savasis dažnis yra didesnis už pagrindinį sužadinimo dažnį (sukimosi dažnį). Pamatai yra lankstūs, jei jų savasis dažnis yra mažesnis už sukimosi dažnį.

Praktiškai tai reiškia:

• Mašina, pritvirtinta prie masyvios betoninės dirbtuvės grindų, paprastai priklauso klasei su tvirtu pagrindu.
• Mašina, sumontuota ant vibracijos izoliatorių (spręžinių, guminių pagalvėlių) arba ant lengvo plieninio rėmo (pavyzdžiui, viršutinės pakopos konstrukcijos), priklauso klasei su lanksčiu pagrindu.

Šis skirtumas yra labai svarbus, nes lankstaus pagrindo mašina gali vibruoti didesniu amplitudės dydžiu nesukeldama pavojingų vidinių įtempių. Todėl IV klasės ribos yra didesnės nei III klasės.

2.3. Vibracijos vertinimo zonos

Vietoj dvejopo “geras/blogas” vertinimo, standartas siūlo keturių zonų skalę, kuri remia sąlygomis pagrįstą techninę priežiūrą.

A zona (gerai): Vibracijos lygis naujai paleistoms mašinoms. Tai yra etaloninė sąlyga, kurią reikia pasiekti po montavimo arba kapitalinio remonto.

B zona (patenkinamai): Mašinos, tinkamos neribotam ilgalaikiam darbui. Vibracijos lygis yra aukštesnis nei idealus, tačiau nekelia grėsmės patikimumui.

C zona (nepatenkinama): Mašinos netinkamos ilgalaikiam nepertraukiamam darbui. Vibracija pasiekia lygį, kai pradeda spartėti komponentų (guolių, sandariklių) nusidėvėjimas. Mašinos gali veikti ribotą laiką, esant sustiprintam stebėjimui, iki kito planinio techninio aptarnavimo.

D zona (nepriimtina): Vibracijos lygis, kuris gali sukelti katastrofišką gedimą. Reikia nedelsiant išjungti įrenginį.

2.4. Vibracijos ribinės vertės

Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinamos RMS vibracijos greičio (mm/s) ribinės vertės pagal ISO 10816-1 priedą B. Šios vertės yra empirinės ir naudojamos kaip gairės, jei gamintojo specifikacijos nėra prieinamos.

2.2 lentelė. Vibracijos zonų ribos (ISO 10816-1 priedas B)

Zonos riba	I klasė (mm/s)	II klasė (mm/s)	III klasė (mm/s)	IV klasė (mm/s)
A / B	0.71	1.12	1.80	2.80
B / C	1.80	2.80	4.50	7.10
C / D	4.50	7.10	11.20	18.00

Analitinis aiškinimas. Apsvarstykite vertę 4,5 mm/s. Mažoms mašinoms (I klasė) tai yra avarinės būklės (C/D), kai reikia išjungti mašiną, riba. Vidutinio dydžio mašinoms (II klasė) tai yra “reikalauja dėmesio” zonos vidurys. Didelėms mašinoms, stovinčioms ant tvirto pagrindo (III klasė), tai yra tik riba tarp “patenkinamos” ir “nepatenkinamos” zonų. Mašinoms, stovinčioms ant lanksčiojo pagrindo (IV klasė), tai yra normalus darbo vibracijos lygis (B zona).

Ši eiga rodo universalių ribų naudojimo riziką. Inžinierius, kuris visoms mašinoms taiko taisyklę “4,5 mm/s yra blogai”, gali nepastebėti mažo siurblio gedimo arba nepagrįstai atmesti didelį turbokompresorių.

3 skyrius. Pramoninių mašinų ypatumai: ISO 10816-3

Nors ISO 10816-1 apibrėžia bendrą sistemą, praktikoje daugumai pramoninių įrenginių (siurbliai, ventiliatoriai, kompresoriai, kurių galia didesnė nei 15 kW) taikoma konkretesnė standarto 3 dalis (ISO 10816-3). Svarbu suprasti šį skirtumą, nes „Balanset-1A“ dažnai naudojamas šiai daliai priskiriamų ventiliatorių ir siurblių balansavimui.

3.1. Mašinų grupės pagal ISO 10816-3

Skirtingai nei 1 dalyje, 3 dalyje mašinos suskirstytos į dvi pagrindines grupes:

1 grupė: Didelės mašinos, kurių vardinė galia viršija 300 kW. Šiai grupei taip pat priskiriamos elektros mašinos, kurių veleno aukštis didesnis nei 315 mm.

2 grupė: Vidutinio dydžio mašinos, kurių vardinė galia yra nuo 15 kW iki 300 kW. Šiai grupei priskiriamos elektros mašinos, kurių veleno aukštis yra nuo 160 mm iki 315 mm.

3.2. Vibracijos ribos pagal ISO 10816-3

Šios ribos taip pat priklauso nuo pamatų tipo (standūs/lanksčiai).

3.1 lentelė. Vibracijos ribos pagal ISO 10816-3 (RMS, mm/s)

Sąlyga (zona)	1 grupė (>300 kW) Standus	1 grupė (>300 kW) Lankstus	2 grupė (15–300 kW) Standus	2 grupė (15–300 kW) Lankstus
A (Naujas)	< 2,3	< 3,5	< 1,4	< 2,3
B (Ilgalaikis veikimas)	2,3 – 4,5	3,5 – 7,1	1,4 – 2,8	2,3 – 4,5
C (ribotas veikimas)	4,5 – 7,1	7,1 – 11,0	2,8 – 4,5	4,5 – 7,1
D (Žala)	> 7.1	> 11,0	> 4.5	> 7.1

Duomenų sintezė. Palyginus ISO 10816-1 ir ISO 10816-3 lenteles matyti, kad ISO 10816-3 nustato griežtesnius reikalavimus vidutinės galios mašinoms (2 grupė) ant tvirtų pamatų. D zonos riba nustatyta 4,5 mm/s, o tai sutampa su 1 dalies I klasės riba. Tai patvirtina tendenciją nustatyti griežtesnes ribas šiuolaikinei, greitesnei ir lengvesnei įrangai. Naudojant Balanset-1A 45 kW ventiliatoriaus, esančio ant betoninių grindų, diagnostikai, reikėtų atkreipti dėmesį į šioje lentelėje esančią “2 grupė / Tvirtas” skiltį, kurioje perėjimas į avarinę zoną įvyksta esant 4,5 mm/s.

4 skyrius. Balanset-1A sistemos aparatinės įrangos architektūra

Norint įgyvendinti ISO 10816/20816 reikalavimus, reikia prietaiso, kuris užtikrintų tikslius ir pakartojamus matavimus bei atitiktų reikiamus dažnių diapazonus. „Vibromera“ sukurta „Balanset-1A“ sistema yra integruotas sprendimas, jungiantis dviejų kanalų vibracijos analizatoriaus ir lauko balansavimo prietaiso funkcijas.

4.1. Matavimo kanalai ir jutikliai

Balanset-1A sistema turi du nepriklausomus vibracijos matavimo kanalus (X1 ir X2), kurie leidžia vienu metu atlikti matavimus dviejuose taškuose arba dviejose plokštumose.

Jutiklio tipas. Sistema naudoja akselerometrus (vibracijos keitiklius, kurie matuoja pagreitį). Tai yra šiuolaikinis pramonės standartas, nes akselerometrai užtikrina didelį patikimumą, platų dažnių diapazoną ir gerą linijiškumą.

Signalo integracija. Kadangi ISO 10816 reikalauja įvertinti vibracijos greitį (mm/s), akselerometrų signalas integruojamas į aparatinę arba programinę įrangą. Tai yra kritinis signalo apdorojimo etapas, kuriame svarbų vaidmenį atlieka analoginio-skaitmeninio keitiklio kokybė.

Matavimo diapazonas. Prietaisas matuoja vibracijos greitį (RMS) nuo 0,05 iki 100 mm/s. Šis diapazonas visiškai apima visas ISO 10816 vertinimo zonas (nuo zonos A 45 mm/s).

4.2. Dažnio charakteristikos ir tikslumas

Balanset-1A metrologinės charakteristikos visiškai atitinka standarto reikalavimus.

Dažnių diapazonas. Pagrindinė prietaiso versija veikia 5 Hz – 550 Hz dažnių diapazone.

Apatinė riba 5 Hz (300 aps/min) netgi viršija standarto ISO 10816 reikalavimą 10 Hz ir palaiko mažo greičio mašinų diagnostiką. Viršutinė riba 550 Hz apima iki 11-os harmonikos mašinoms, kurių sukimosi dažnis yra 3000 aps/min (50 Hz), o to pakanka, kad būtų galima aptikti disbalansą (1×), nesutapimą (2×, 3×) ir laisvumą. Pasirenkamai dažnių diapazonas gali būti išplėstas iki 1000 Hz, o tai visiškai atitinka standartinius reikalavimus.

Amplitudės tikslumas. Amplitudės matavimo paklaida yra ±5% nuo visos skalės. Operatyviniam stebėjimui, kai zonų ribos skiriasi šimtais procentų, šio tikslumo visiškai pakanka.

Fazės tikslumas. Prietaisas matuoja fazės kampą ±1 laipsnio tikslumu. Nors fazė nėra reglamentuojama ISO 10816 standartu, ji yra labai svarbi kitam žingsniui – balansavimui.

4.3. Tachometro kanalas

Komplekte yra lazerinis tachometras (optinis jutiklis), kuris atlieka dvi funkcijas:

• Matuoja rotoriaus greitį (RPM) nuo 150 iki 60 000 aps/min (kai kuriose versijose iki 100 000 aps/min). Tai leidžia nustatyti, ar vibracija yra sinchroniška su sukimosi dažniu (1×), ar asinchroniška.
• Sukuria atskaitos fazės signalą (fazės žymę) sinchroniniam vidurkio skaičiavimui ir korekcinių masės kampų skaičiavimui balansavimo metu.

4.4. Jungtys ir išdėstymas

Standartinėje komplektacijoje yra 4 metrų ilgio jutiklių kabeliai (pasirenkamai 10 metrų). Tai padidina saugumą atliekant matavimus vietoje. Ilgi kabeliai leidžia operatoriui laikytis saugaus atstumo nuo besisukančių mašinos dalių, o tai atitinka pramonės saugos reikalavimus, taikomus dirbant su besisukančia įranga.

5 skyrius. Matavimo metodika ir ISO 10816 vertinimas naudojant Balanset-1A

Šiame skyriuje aprašomas žingsnis po žingsnio algoritmas, kaip naudoti Balanset-1A prietaisą vibracijos vertinimui atlikti.

5.1. Pasirengimas matavimams

Nustatykite mašiną. Nustatykite mašinos klasę (pagal šio ataskaitos 2 ir 3 skyrius). Pavyzdžiui, “45 kW ventiliatorius ant vibracijos izoliatorių” priklauso 2 grupei (ISO 10816-3) su lanksčiu pagrindu.

Programinės įrangos įdiegimas. Įdiekite „Balanset-1A“ tvarkykles ir programinę įrangą iš pridedamo USB disko. Prijunkite sąsajos įrenginį prie nešiojamojo kompiuterio USB prievado.

Pritvirtinkite jutiklius.

• Jutiklius montuokite ant guolių korpuso. Nemontuokite jų ant plonų dangčių.
• Naudokite magnetines pagrindo plokštes. Įsitikinkite, kad magnetas tvirtai laikosi ant paviršiaus. Dažai arba rūdys po magnetu veikia kaip slopintuvas ir sumažina aukšto dažnio rodmenis.
• Išlaikykite ortogonalumą: atlikite matavimus vertikalia (V), horizontalia (H) ir ašine (A) kryptimis. Balanset-1A turi du kanalus, todėl galite matuoti, pavyzdžiui, V ir H vienu metu vienoje atramoje.

5.2. Vibrometro režimas (F5)

„Balanset-1A“ programinė įranga turi specialų režimą ISO 10816 vertinimui.

• Paleiskite programą.
• Paspauskite F5 (arba spustelėkite sąsajos mygtuką “F5 – Vibrometer”). Atsivers daugiakanalio vibrometro langas.
• Paspauskite F9 (Vykdyti), kad pradėtumėte duomenų rinkimą.

Rodiklių analizė.

• RMS (iš viso): Prietaisas rodo bendrą RMS vibracijos greitį (V1s, V2s). Šią vertę reikia palyginti su standarto lentelėje nurodytais ribiniais dydžiais.
• 1× Vibracija: Prietaisas išskiria vibracijos amplitudę sukimosi dažniu.

Jei RMS vertė yra didelė (zona C/D), bet 1× komponentas yra mažas, problema nėra disbalansas. Tai gali būti guolio gedimas, kavitacija (siurblio atveju) arba elektromagnetinės problemos. Jei RMS yra artima 1× vertei (pavyzdžiui, RMS = 10 mm/s, 1× = 9,8 mm/s), dominuoja disbalansas, o balansavimas sumažins vibraciją apie 95%.

5.3. Spektrinė analizė (FFT)

Jei bendras vibracijos lygis viršija ribą (C arba D zona), reikia nustatyti priežastį. F5 režime yra skirtukas „Diagramos“.

Spektras. Spektras rodo amplitudę ir dažnį.

• Dominuojantis piko vertė esant 1× (sukimosi dažnis) rodo disbalansą.
• 2×, 3× viršūnės rodo netinkamą suderinimą arba laisvumą.
• Aukšto dažnio “triukšmas” arba harmonikų miškas rodo ritininių guolių defektus.
• Sparno praėjimo dažnis (sparno skaičius × apsisukimų per minutę skaičius) rodo aerodinamines ventiliatoriaus problemas arba hidraulines siurblio problemas.

Balanset-1A teikia šias vizualizacijas, kurios paverčia jį iš paprasto “atitikties matuoklio” į visapusišką diagnostikos įrankį.

6 skyrius. Balansavimas kaip koregavimo metodas: praktinis „Balanset-1A“ naudojimas

Kai diagnostika (remiantis 1× dominavimu spektre) rodo, kad pagrindinė ISO 10816 ribos viršijimo priežastis yra disbalansas, kitas žingsnis yra balansavimas. Balanset-1A naudoja įtakos koeficiento metodą (trijų ciklų metodą).

6.1. Balansavimo teorija

Nesubalansavimas atsiranda, kai rotoriaus masės centras nesutampa su jo sukimosi ašimi. Dėl to susidaro išcentrinė jėga. F = m · r · ω² kuris sukuria vibraciją sukimosi dažniu. Balansavimo tikslas – pridėti korekcinę masę (svorį), kuri sukuria jėgą, lygią pagal dydį ir priešingą pagal kryptį disbalanso jėgai.

6.2. Vienos plokštumos balansavimo procedūra

Šią procedūrą taikykite siauriems rotoriams (ventiliatoriams, skriemuliams, diskams).

Nustatymai.

• Vibracijos jutiklį (1 kanalas) pritvirtinkite statmenai sukimosi ašiai.
• Nustatykite lazerinį tachometrą ir ant rotoriaus užklijuokite vieną atspindinčią juostelę.
• Programoje pasirinkite F2 – Viena plokštuma.

Vykdyti 0 – Pradinis.

• Paleiskite rotorių. Paspauskite F9. Prietaisas matuoja pradinį vibracijos dydį (amplitudę ir fazę).
• Pavyzdys: 8,5 mm/s esant 120°.

1 bandymas – bandomasis svoris.

• Sustabdykite rotorių.
• Pritvirtinkite bandomąjį svorį, kurio masė yra žinoma (pavyzdžiui, 10 g), bet kurioje vietoje.
• Paleiskite rotorių. Paspauskite F9. Prietaisas užregistruoja vibracijos vektoriaus pokytį.
• Pavyzdys: 5,2 mm/s esant 160°.

Skaičiavimas ir koregavimas.

• Programa automatiškai apskaičiuoja korekcinio svorio masę ir kampą.
• Pavyzdžiui, prietaisas gali nurodyti: “Pridėkite 15 g 45° kampu nuo bandomojo svorio padėties”.”
• Balanset funkcijos palaiko svorio padalijimą: jei negalite padėti svorio apskaičiuotoje vietoje, programa jį padalija į du svorius, kad būtų galima pritvirtinti, pavyzdžiui, ant ventiliatoriaus mentelių.

2 etapas – Patikrinimas.

• Įdiekite apskaičiuotą korekcijos svorį (pašalinkite bandomąjį svorį, jei to reikalauja programa).
• Paleiskite rotorių ir įsitikinkite, kad liekamasis vibravimas sumažėjo iki A arba B zonos pagal ISO 10816 (pavyzdžiui, mažiau nei 2,8 mm/s).

6.3. Dviejų plokštumų balansavimas

Ilgi rotoriai (velenai, smulkintuvų būgnai) reikalauja dinaminio balansavimo dviejose korekcijos plokštumose. Procedūra yra panaši, tačiau reikalauja dviejų vibracijos jutiklių (X1, X2) ir trijų ciklų (pradinis, bandomasis svoris plokštumoje 1, bandomasis svoris plokštumoje 2). Šiai procedūrai naudokite F3 režimą.

7 skyrius. Praktiniai scenarijai ir interpretacija (atvejų analizė)

1 scenarijus: pramoninis ištraukiamasis ventiliatorius (45 kW)

Kontekstas. Ventiliatorius montuojamas ant stogo ant spyruoklinių vibracijos izoliatorių.

Klasifikacija. ISO 10816-3, 2 grupė, lankstus pamatas.

Matavimas. Balanset-1A F5 režimu rodo RMS = 6,8 mm/s.

Analizė.

• Pagal 3.1 lentelę, “Lankstaus” B/C riba yra 4,5 mm/s, o C/D riba – 7,1 mm/s.

Išvada. Ventiliatorius veikia C zonoje (ribotas veikimas), artėjant prie avarinės D zonos.

Diagnostika. Spektras rodo stiprų 1× piką.

Veiksmas. Reikia atlikti balansavimą. Po balansavimo naudojant „Balanset-1A“, vibracijos lygis sumažėjo iki 1,2 mm/s (A zona). Gedimas buvo išvengtas.

2 scenarijus: katilo maitinimo siurblys (200 kW)

Kontekstas. Siurblys yra tvirtai pritvirtintas prie masyvių betoninių pamatų.

Klasifikacija. ISO 10816-3, 2 grupė, tvirtas pamatas.

Matavimas. Balanset-1A rodo RMS = 5,0 mm/s.

Analizė.

• Pagal 3.1 lentelę, “Rigid” C/D riba yra 4,5 mm/s.

Išvada. Siurblys veikia D zonoje (avarinė būklė). 5,0 mm/s vertė jau yra nepriimtina kietam montavimui.

Diagnostika. Spektras rodo harmonikų seriją ir aukštą triukšmo lygį. 1× pikas yra žemas.

Veiksmas. Balansavimas nepadės. Problema greičiausiai yra guoliuose arba kavitacijoje. Siurblys turi būti sustabdytas mechaniniam patikrinimui.

8 skyrius. Išvados

ISO 10816-1 ir jo specializuota 3 dalis sudaro pagrindą pramoninės įrangos patikimumo užtikrinimui. Perėjimas nuo subjektyvaus suvokimo prie kiekybinio vibracijos greičio vertinimo (RMS, mm/s) leidžia inžinieriams objektyviai klasifikuoti mašinų būklę ir planuoti techninę priežiūrą pagal faktinę būklę.

Šių standartų įgyvendinimas naudojant „Balanset-1A“ sistemą pasirodė esąs veiksmingas. Prietaisas užtikrina metrologiškai tikslius matavimus 5–550 Hz diapazone (visiškai atitinkantį daugumos mašinų standartinius reikalavimus) ir siūlo funkcijas, reikalingas padidėjusių vibracijų priežastims nustatyti (spektrinė analizė) ir jas pašalinti (balansavimas).

Veikiančioms įmonėms reguliaraus stebėjimo, pagrįsto ISO 10816 metodika ir tokiais prietaisais kaip „Balanset-1A“, įdiegimas yra tiesioginė investicija į veiklos sąnaudų mažinimą. Gebėjimas atskirti zoną B nuo zonos C padeda išvengti tiek sveikų mašinų ankstyvo remonto, tiek katastrofiškų gedimų, kuriuos sukelia kritinių vibracijos lygių ignoravimas.

Ataskaitos pabaiga