Kodėl išmetimo ventiliatoriaus balansavimas yra labai svarbus

Dėl ištraukiamųjų ventiliatorių disbalanso padidėja vibracija, triukšmas, energijos nuostoliai ir priešlaikinis komponentų susidėvėjimas. Bet kuriam ventiliatoriui, veikiančiam nuolat arba esant apkrovai – tiek gyvenamuosiuose pastatuose, komercinėse ŠVOK sistemose, tiek pramoninėse vėdinimo sistemose – dinaminis balansavimas yra būtinas patikimumui, našumui ir saugumui.

Ventiliatoriaus disbalanso pasekmės

Net ir nedidelė masės pasiskirstymo asimetrija gali sukelti dideles išcentrines jėgas esant darbiniam greičiui. Šios jėgos sukelia:

• Per didelė vibracija: Disbalansas sukuria dinamines apkrovas, kurios įtempia guolius, atramas ir ortakių jungtis.
• Triukšmo emisija: Periodinis sparnuotės skleidžiamas triukšmas rodo nesubalansuotą sukimąsi ir dažnai maskuoja gilesnes mechanines problemas.
• Guolio ir veleno degradacija: Vibracijos energija sutrumpina guolių tarnavimo laiką ir gali iškreipti veleno sulygiavimą arba jį nuovarginti.
• Neefektyvus oro srautas: Svyruojantys sparnuotės sutrikdo srauto simetriją, sumažindamos slėgį ir padidindamos energijos suvartojimą.

Kas sukelia disbalansą?

Disbalansas gali atsirasti dėl gamyklinių tolerancijų, netinkamo surinkimo arba susidėvėjimo lauke. Dulkių kaupimasis, menčių korozija, suvirinimo siūlių neatitikimai ar net nedidelė deformacija transportavimo metu gali pakeisti masės pasiskirstymą. Stoginių ventiliatorių atveju oro sąlygos pablogina šiuos veiksnius. Skriemulių nesutapimas arba lankstūs tvirtinimai gali sustiprinti simptomus, bet nėra pagrindinės priežastys.

Ventiliatorių, kuriems reikalingas balansavimas, tipai

Bet kurį besisukančio ventiliatoriaus mazgą per jo gyvavimo ciklą gali reikėti balansuoti. Tai apima:

• Ašiniai ištraukiamieji ventiliatoriai su ilgais, lengvais menčių ašmenimis
• Atgal lenkti išcentriniai ventiliatoriai, naudojami ŠVOK ir pramonės įrenginiuose
• Mišraus srauto ventiliatoriai aukšto slėgio arba kintamo greičio sistemose
• Radialiniai menčių ventiliatoriai užterštam arba kietųjų dalelių prisotintam orui

Kiekvienas tipas turi skirtingus prieigos iššūkius ir vibracijos modelius, todėl reikia tinkamo matavimo padėties nustatymo ir balansavimo plokštumos konfigūracijos.

Kaip dažnai reikia balansuoti?

Balansavimo intervalai priklauso nuo darbo valandų ir aplinkos. Komercinėms ŠVOK sistemoms gali pakakti metinių patikrinimų. Pramoninėse arba koroziją sukeliančiose sistemose vibracijos stebėjimas turėtų būti atliekamas kas ketvirtį. Pakartotinis balansavimas rekomenduojamas, jei vibracijos greitis viršija 4,5 mm/s, sumažėja oro srautas arba atsiranda netikėtas triukšmas.

Žingsnis po žingsnio ventiliatoriaus balansavimo procedūra

1. Jutiklio įrengimas ir sąranka: Vibracijos jutiklius sumontuokite statmenai sukimosi ašiai – po vieną ant kiekvieno guolio korpuso. Lazerinį tachometrą pritvirtinkite magnetiniu pagrindu ir nukreipkite jį į atspindinčią juostelę ant rotoriaus. Visus jutiklius prijunkite prie „Balanset-1A“ įrenginio, o įrenginį – prie nešiojamojo kompiuterio per USB.
2. Pradinis matavimas: Paleiskite „Balanset-1A“ programinę įrangą. Pasirinkite „Dviejų plokštumų balansavimo“ režimą ir įveskite ventiliatoriaus pavadinimą bei vietą. Paleiskite ventiliatorių darbiniu greičiu ir išmatuokite pradinę vibraciją abiejose plokštumose. Taip gausite kiekvieno jutiklio bazinės amplitudės ir fazės rodmenis.
3. Bandomojo svorio procedūra: Prie pirmos plokštumos (tos pusės, kurioje sumontuotas pirmasis jutiklis) pritvirtinkite žinomos masės bandymo svarelį. Paleiskite rotorių ir vėl užrašykite vibracijos lygius. Įsitikinkite, kad vibracijos amplitudė arba fazė pasikeitė bent 20% – tai patvirtina, kad svarelis tinkamai veikia sistemą.
4. Antrojo plano testavimas: Perkelkite tą patį bandymo svorį į antrą plokštumą ir atlikite kitą vibracijos rodmenį. Dabar sistema turi pakankamai duomenų iš abiejų plokštumų, kad galėtų apskaičiuoti įtakos koeficientus ir ištaisyti disbalansą.
5. Korekcijos apskaičiavimas: Programinė įranga automatiškai apskaičiuoja reikiamą korekcijos masę ir kampą kiekvienai plokštumai, remdamasi bandymo rezultatais ir išsaugotais įtakos koeficientais. Kampai nustatomi pagal bandomojo svorio padėtį sukimosi kryptimi.
6. Korekcinio svorio montavimas: Nuimkite bandomąjį svarelį. Tiksliai išmatuokite ir pritvirtinkite apskaičiuotus korekcinius svorius nurodytu spinduliu ir kampu. Tvirtai pritvirtinkite juos suvirindami, varžtais ar kitais būdais, tinkamais atsižvelgiant į sukimosi greitį ir aplinką.
7. Galutinis patvirtinimas: Paleiskite rotorių iš naujo ir atlikite naują vibracijos bandymą. Programinė įranga parodys likutinius vibracijos lygius. Jei reikia, galima pridėti papildomų tiksliųjų svarmenų. Balansavimas laikomas sėkmingu, kai vibracijos vertės neviršija ISO 1940 tolerancijos ribų.

Rekomenduojamas įrankis: Balanset-1A

Svetainė Balanset-1A Nešiojama balansavimo sistema yra optimizuota rotoriaus korekcijai vietoje. Ją sudaro:

• Matavimo diapazonas: 0,02–80 mm/s (vibracijos greitis)
• Dažnių diapazonas: 5–550 Hz
• Apsukų diapazonas: nuo 100 iki 100 000
• Fazės tikslumas: ±1°
• FFT spektro analizė ir atitikimas ISO 1940 standartui

Visi duomenys yra archyvuojami, todėl galima pakartotinai naudoti įtakos koeficientus ir atlikti ilgalaikę diagnostiką. Sistema veikia tiesiogiai ventiliatoriaus guoliuose, nereikia išardyti ar išardyti įrangos.

Praktinė patirtis: stogo balansavimas šaltu oru

Neseniai atliekant gyvenamojo daugiaaukščio techninę priežiūrą, stogo ištraukiamojo ventiliatoriaus balansavimas buvo atliktas esant minusinei temperatūrai (-6 °C). Nepaisant vėjo ir ribotos prieigos, „Balanset-1A“ leido greitai atlikti sąranką ir tikslią diagnostiką. Rezultatas: vibracijos greitis sumažėjo nuo 6,8 mm/s iki mažiau nei 1,8 mm/s, atkurtas ventiliatoriaus efektyvumas ir pailgintas guolio tarnavimo laikas.

Laikinos ir nuolatinės korekcijos

Bandomieji svareliai naudojami tik kalibravimo metu. Nuolatinei korekcijai naudojami plieno, aliuminio arba nerūdijančio plieno įdėklai, parenkami atsižvelgiant į aplinką (pvz., korozijos riziką). Tvirtas tvirtinimas yra būtinas siekiant išvengti masės praradimo sukimosi metu. Masės padalinimo metodai padeda subalansuoti ankštose arba sunkiai pasiekiamose vietose.

Iššūkiai uždarose patalpose

Ortakinėse arba prie lubų montuojamose sistemose prieiga prie rotoriaus yra ribota. Technikams gali tekti dirbti per prieigos skydelius arba naudoti ilgus zondo prailginimus. Kompaktiškos „Balanset-1A“ jutiklių galvutės ir USB sąsaja leidžia atlikti nuotolinius matavimus, kol ventiliatorius veikia.

Stebėjimas po balansavimo

Po balansavimo nustatykite vibracijos bazinę liniją. Naudokite ją nuspėjamajai techninei priežiūrai, stebėdami pokyčius laikui bėgant. „Balanset-1A“ programinė įranga saugo vibracijos diagramas ir spektrus, padėdama nustatyti naujas problemas, kol jos nesukėlė žalos, pvz., dulkių kaupimąsi, konstrukcijos poslinkius ar guolių degradaciją.

Kada nereikia balansuoti

Nebalansuokite rotorių, kurie yra mechaniškai pažeisti: įtrūkę mentės, deformuoti velenai, guolių laisvumas ar atsilaisvinę tvirtinimo elementai. Juos reikia pirmiausia sutaisyti. Balansavimas ištaiso tik su mase susijusias problemas, o ne konstrukcinius defektus.

Išvada

Balansavimas nėra vienkartinė užduotis – tai pagrindinė rotacinės įrangos priežiūros dalis. Su tokiais įrankiais kaip Balanset-1ALauko technikai gali atlikti tikslius ir pakartojamus rotorių pataisymus realiomis sąlygomis. Tai sumažina prastovas, pagerina oro kokybę ir užtikrina stabilų veikimą bet kuriuo metų laiku ar bet kuriuo naudojimo atveju. Svarbiausioms sistemoms balansavimas yra investicija į veikimo laiką, o ne tik į vibracijos kontrolę.