Sąlygomis pagrįstos priežiūros (CBM) supratimas

1. Apibrėžimas: Kas yra būklės pagrindu atliekama priežiūra?

Būklės pagrindu vykdoma priežiūra (CBM) yra techninės priežiūros strategija, apimanti faktinės turto būklės stebėjimą, siekiant nuspręsti, kokią techninę priežiūrą reikia atlikti ir kada. CBM nurodo, kad techninė priežiūra turėtų būti atliekama tik tada, kai konkretūs rodikliai rodo blogėjančio našumo ar artėjančio gedimo požymius. Tai perėjimas nuo tradicinės, grafiku pagrįstos techninės priežiūros prie „just-in-time“ remonto modelio.

Šis metodas remiasi galimybe rinkti ir analizuoti realaus laiko arba periodinius duomenis iš įrangos. Vibracijos stebėjimas yra viena iš galingiausių ir plačiausiai naudojamų technologijų, skirtų CBM strategijai įgyvendinti.

2. CBM ir kitos priežiūros strategijos

Norint suprasti CBM, naudinga palyginti jį su kitomis įprastomis priežiūros filosofijomis:

• Reaktyvioji priežiūra („veikia iki gedimo“): Tai paprasčiausia strategija. Techninė priežiūra atliekama tik tada, kai mašina sugenda. Šis metodas yra labai trikdantis, brangus dėl neplanuotų prastovų ir antrinės žalos, be to, gali kelti didelį pavojų saugai.
• Profilaktinė (arba laiko atžvilgiu) priežiūra: Techninė priežiūra atliekama reguliariais, suplanuotais intervalais (pvz., „kapitalinis šio siurblio remontas kas 12 mėnesių“), neatsižvelgiant į faktinę mašinos būklę. Nors tai yra patobulinimas, palyginti su reaktyvia priežiūra, ji gali lemti nereikalingą darbą su gerai veikiančiais įrenginiais ir netgi „kūdikių mirtingumą“ dėl netinkamo remonto.
• Nuspėjamoji priežiūra (PdM): Tai pažangesnė CBM forma. Ji ne tik naudoja būklės stebėjimo duomenis gedimui aptikti, bet ir naudoja tuos duomenis prognozuoti, *kada* gedimas progresuos iki gedimo. Tai leidžia dar tiksliau planuoti techninės priežiūros veiklą. Vibracijos analizė yra pagrindinė PdM technologija.
• Proaktyvi priežiūra: Tai pažangiausia strategija. Ji naudoja būklės stebėjimo duomenis ne tik gedimams rasti ir numatyti, bet ir atlikti pagrindinių gedimų priežasčių analizę bei pašalinti pagrindines sąlygas, kurios iš pradžių sukelia gedimus (pvz., naudojant lazerinį lygiavimą, siekiant išvengti būsimų guolių gedimų dėl neteisingo lygiavimo).

CBM yra pagrindinė strategija, leidžianti atlikti tiek nuspėjamąją, tiek aktyviąją priežiūrą.

3. Būklės stebėjimo vaidmuo

CBM neįmanomas be duomenų. Jis remiasi technologijų šeima, vadinama būklės stebėjimu:

• Vibracijos analizė: Universaliausia technologija, naudojama mechaniniams gedimams, tokiems kaip disbalansas, nesuderinamumas, guolių defektai ir pavarų problemos, aptikti.
• Alyvos analizė (tribologija): Tepalų savybių ir teršalų analizė, siekiant įvertinti tiek alyvos, tiek mašinos būklę.
• Infraraudonųjų spindulių termografija: Naudojant termines kameras karštiesiems taškams, kurie gali rodyti elektros problemas, tepimo problemas ar proceso sutrikimus, aptikti.
• Ultragarsas: Aukšto dažnio garsų aptikimas, siekiant rasti suspausto oro nuotėkius, elektros kibirkštis ir ankstyvos stadijos guolių gedimus.
• Variklio srovės analizė: Variklio elektrinio parašo analizė, siekiant aptikti rotoriaus strypo ir statoriaus apvijų gedimus.

4. CBM privalumai

Sėkmingos CBM programos įgyvendinimas suteikia reikšmingų privalumų:

• Mažesnės techninės priežiūros išlaidos: Pašalindama nereikalingą prevencinę priežiūrą ir sumažindama katastrofiškų gedimų kainą, CBM žymiai sumažina bendrą priežiūros biudžetą.
• Padidėjęs išteklių prieinamumas: Sumažinus neplanuotus prastovų laikus ir optimizavus planinius techninės priežiūros laikotarpius, įranga gali veikti didesnę laiko dalį.
• Pagerintas saugumas: CBM teikia ankstyvą įspėjimą apie potencialiai pavojingus gedimus, leisdamas įrangą išjungti, kol ji netapo pavojinga.
• Ilgesnis turto tarnavimo laikas: Anksti nustatant ir ištaisant problemas, galima gerokai pailginti mechanizmų tarnavimo laiką.

← Atgal į pagrindinį rodyklę