Balansavimo mašinos supratimas

1. Apibrėžimas: Kas yra balansavimo mašina?

A Balansavimo mašina (taip pat žinomas kaip dirbtuvių balansavimo įrenginys) yra specializuota įranga, skirta matuoti disbalansas a rotorius kuris buvo nuimtas nuo pagrindinės mašinos. Jis veikia sukdamas rotorių kalibruotoje pakabos sistemoje ir matuodamas susidariusią vibraciją arba jėgą. Remdamasis šiais matavimais, jis apskaičiuoja disbalanso dydį ir vietą, leisdamas operatoriui atlikti tikslius pataisymus.

Balansavimo staklės yra būtinos gaminant naujus rotorius ir atliekant didelio tikslumo balansavimą rotoriams, kurie buvo išimti iš eksploatacijos remontui.

2. Pagrindiniai balansavimo mašinos komponentai

Įprastą balansavimo mašiną sudaro keli pagrindiniai komponentai:

• Lova/pagrindas: Tvirtas, sunkus pagrindas, užtikrinantis stabilumą ir apsaugantis nuo išorinių vibracijų, kurios turi įtakos matavimams.
• Pakabos sistema (pjedestalai): Dviejų atramų, laikančių rotorių, rinkinys. Šios atramos yra labai standžios viena kryptimi, bet lanksčios kita, todėl rotorius gali laisvai vibruoti matavimo kryptimi.
• Jutikliai: Keitikliai (panašūs į akcelerometrai Ant pakabos montuojami greičio jutikliai (arba greičio jutikliai), skirti disbalanso sukeltai vibracijai matuoti.
• Pavaros sistema: Elektros variklis su diržu arba galine pavara, kuris suka rotorių pastoviu, kontroliuojamu greičiu.
• Sukamasis atskaitos jutiklis: Jutiklis (dažnai fotoakis, skaitantis atspindinčią juostą), kuris siunčia impulsą kartą per apsisukimą, naudojamą nustatyti fazė disbalanso kampas (vieta).
• Instrumentuotė: Kompiuterinis arba mikroprocesorinis valdymo pultas, kuris apdoroja jutiklių signalus, atlieka balanso skaičiavimus ir operatoriui rodo rezultatus (disbalanso dydį ir kampą).

3. Kieto ir minkšto guolio mašinos

Balansavimo mašinos paprastai skirstomos į dvi rūšis pagal jų pakabos sistemą:

a) Kietųjų guolių balansavimo staklės

Pakaba yra labai standi, o įrenginys matuoja disbalanso sukurtą *jėgą*. Rotoriaus ir pakabos sistemos rezonansinis dažnis yra daug didesnis nei balansavimo greitis. Šios mašinos yra nuolat kalibruojamos ir gali išmatuoti platų rotorių diapazoną, nereikalaujant specialaus kalibravimo kiekvienam iš jų. Dėl savo greičio ir universalumo jos yra labiausiai paplitęs tipas, naudojamas šiuolaikinėse pramoninio balansavimo dirbtuvėse.

b) Minkštų guolių balansavimo staklės

Pakaba yra labai lanksti, o mašina matuoja *poslinkį* (vibraciją), kurį sukelia disbalansas. Rotoriaus pakabos sistemos rezonansinis dažnis yra daug mažesnis nei balansavimo greitis. Šios mašinos yra itin jautrios, tačiau joms reikalingas kalibravimas su žinomu bandomuoju svoriu kiekvienam konkrečiam balansuojamo rotoriaus tipui. Jos dažnai naudojamos labai mažiems arba lengviems rotoriams.

4. Balansavimo mašina ir kt. Lauko balansavimas

• Balansavimo staklės (dirbtuvių balansavimas): Rotorius išimamas iš mazgo ir subalansuojamas kaip atskiras komponentas. Tai leidžia pasiekti labai didelį tikslumą ir idealiai tinka naujiems arba atnaujintiems rotoriams. Tai užtikrina, kad pats komponentas būtų subalansuotas pagal griežtą toleranciją.
• Lauko balansavimas: Rotorius subalansuojamas, kai yra sumontuotas savo guoliuose ir esant jo veikimo sąlygoms. Šis metodas koreguoja visą rotoriaus *mazgą*, įskaitant tokius veiksnius kaip pleištai, movos ir eksploataciniai veiksniai. Jis naudojamas disbalansui koreguoti jau eksploatuojamose mašinose, nereikalaujant didelio išmontavimo.

Abu metodai yra vertingi. Rotorius paprastai balansuojamas dirbtuvėse, kai gaminamas arba remontuojamas, o vėliau gali prireikti galutinio „lyginimo“ balansavimo lauke, kad būtų atsižvelgta į surinkimo ir veikimo efektus.

← Atgal į pagrindinį rodyklę