ISO 21940-11: Mechaniniai virpesiai. Rotorių balansavimas. 11 dalis. Standžiųjų rotorių procedūros ir tolerancijos

Santrauka

ISO 21940-11 yra modernus, autoritetingas balansavimo standartas. standūs rotoriaiJis oficialiai pakeičia labai gerai žinomą ir plačiai naudojamą ISO 1940-1 standartas. Šiame atnaujintame dokumente pateikiama išsami sistema, skirta rotorių, kurie eksploatavimo greičiu reikšmingai nesideformuoja, balanso kokybei apibrėžti, pasiekti ir patikrinti. Jame išlaikomos pagrindinės pirmtako koncepcijos, pvz., G klasės, tačiau jos patikslinamos, išplečiamas mašinų tipų sąrašas ir pateikiamos išsamesnės procedūrinės gairės, kaip užtikrinti patikimesnį balansavimo procesą.

Turinys (koncepcinė struktūra)

Standartas yra sudarytas taip, kad logiškai vestų vartotoją per visą balansavimo procesą – nuo specifikacijos iki patikrinimo:

1. 1. Taikymo sritis ir balansavimo reikalavimai:

   Šiame pirmajame skyriuje apibrėžiamas standarto dėmesys, nurodant, kad jis taikomas tik rotoriams, kurie pasižymi standžiu elgesiu. Standusis rotorius apibrėžiamas kaip toks, kurį galima koreguoti bet kuriose dviejose savavališkose plokštumose ir po korekcijos jo liekamasis disbalansas reikšmingai neviršija nurodytos tolerancijos bet kuriuo greičiu iki maksimalaus eksploatacinio greičio. Šiame skyriuje nustatomas pagrindinis balansavimo tikslas: sumažinti masės ekscentricitetą iki tokio lygio, kad išcentrinės jėgos ir vibracijos, kurias sukelia likęs disbalansas, būtų priimtinai mažos numatytam mašinos veikimui. Jame paaiškinamos pagrindinės standaus rotoriaus balansavimo proceso prielaidos ir tikslai.

2. 2. Balanso tolerancijos specifikacija:

   Tai yra pagrindinis skyrius, kuriame apibrėžiama, „koks geras“ turi būti balansavimo darbas. Jame tęsiama tarptautiniu mastu pripažinta koncepcija Balanso kokybės įvertinimai (G) iš ankstesnio ISO 1940-1 standarto. G klasė yra pastovi vertė, rodanti rotoriaus ekscentriciteto (e) ir jo maksimalaus darbinio greičio (Ω) sandaugą, kur G = e·Ω. Šiame skyriuje pateikiama išsami ir atnaujinta lentelė, kurioje išvardyti šimtai skirtingų rotorių tipų – nuo mažų elektrinių armatūrų iki masyvių garo turbinų – ir kiekvienam priskiriama rekomenduojama G klasė. Naudodamas šią lentelę, inžinierius gali nurodyti G klasę (pvz., G6,3 siurbliams, G2,5 turbinoms). Tada standartas pateikia svarbiausią formulę, kaip šią klasę paversti praktiška, išmatuojama tolerancija: leistinu liekamuoju specifiniu disbalansu (e_už), kuris vėliau padauginamas iš rotoriaus masės, kad būtų gautas galutinis disbalanso tolerancijos vienetais, tokiais kaip gramai-milimetrai.

3. 3. Tolerancijos paskirstymas korekcijos plokštumoms:

   Šiame skyriuje pateikiamas esminis matematinis dviejų plokštumų balansavimo pagrindas. Apskaičiavus bendrą leistiną liekamąjį disbalansą visam rotoriui (pagal G klasę), ši vertė turi būti paskirstyta tarp dviejų pasirinktų korekcijos plokštumosŠiame skyriuje pateikiamos aiškios formulės ir vektorinės diagramos, kurios padės balansavimo specialistui teisingai paskirstyti bendrą toleranciją į atskiras kiekvienos plokštumos tolerancijas. Jame paaiškinama, kad pasiskirstymas priklauso nuo rotoriaus geometrijos, konkrečiai – nuo korekcijos plokštumų atstumo nuo rotoriaus svorio centro ir guolių vietų. Šių paskirstymo procedūrų laikymasis yra labai svarbus norint ištaisyti abu statinis ir poros disbalansas ir užtikrinant, kad guolių dinaminės jėgos būtų kuo mažesnės per visą rotoriaus ilgį.

4. 4. Likutinio disbalanso tikrinimo procedūros:

   Šiame skyriuje aprašoma galutinio priėmimo bandymo metodika. balansavimo mašinaPo finalo korekciniai svoriai buvo pritaikytos, atliekamas patikros važiavimas. Standartas nurodo, kad staklės turėtų išmatuoti likusį disbalansą kiekvienoje korekcijos plokštumoje. Išmatuotos vertės palyginamos su atskirų plokštumų tolerancijomis, kurios buvo apskaičiuotos ankstesniame etape. Laikoma, kad rotorius išlaikė balansavimo procedūrą tik tuo atveju, jei išmatuotas liekamasis disbalansas *abiejose* plokštumose yra mažesnis arba lygus nurodytai kiekvienos plokštumos tolerancijai. Šiame skyriuje pabrėžiama tinkamai sukalibruoto balansavimo staklės naudojimo ir bet kokių įrankių klaidų įvertinimo svarba, siekiant užtikrinti, kad patikros matavimas būtų tikslus ir patikimas.

5. 5. Ataskaitų teikimas:

   Siekiant užtikrinti visišką balansavimo rezultatų atsekamumą ir aiškų jų perdavimą, šiame paskutiniame skyriuje nurodoma minimali informacija, kuri turi būti dokumentuota oficialioje balansavimo ataskaitoje. Tai apima administracinę informaciją (pvz., datą ir operatoriaus vardą), išsamų rotoriaus identifikavimą (detalės numerį, serijos numerį) ir visus pagrindinius balansavimo parametrus. Svarbiausia, kad ataskaitoje būtų nurodytas nurodytas balansavimo kokybės laipsnis (pvz., G6.3), didžiausias rotoriaus darbinis greitis ir jo masė. Ataskaitoje turi būti aiškiai dokumentuoti pradiniai disbalanso matavimai ir, svarbiausia, galutinės išmatuotos likutinės disbalanso vertės kiekvienai korekcijos plokštumai, patvirtinant, kad jos yra mažesnės už apskaičiuotus tolerancijos nuokrypius. Tai sukuria nuolatinį, patikrinamą įrašą, kad rotorius buvo subalansuotas pagal standartą.

Pagrindinės sąvokos ir atnaujinimai

• ISO 1940-1 modernizavimas: Šis standartas yra oficialus ISO 1940-1 pakaitalas. Jame išlaikomi tie patys pagrindiniai principai, tačiau pertvarkomas turinys, atnaujinamos G klasės lentelės su daugiau rotorių tipų ir pateikiamos aiškesnės, tikslesnės procedūrinės gairės. Pagrindinė formulė išlieka ta pati.
• Dėmesys procesui: Palyginti su ankstesniu standartu, ISO 21940-11 daugiau dėmesio skiria visam balansavimo *procesui* – nuo tolerancijos nurodymo iki teisingo jos paskirstymo tarp plokštumų ir tinkamo galutinio rezultato patikrinimo.
• Standaus rotoriaus prielaida: Svarbu atsiminti, kad šis standartas taikomas tik *standžiams* rotoriams. Tai rotoriai, kurių disbalanso pasiskirstymas reikšmingai nepasikeičia, kai rotorius pasiekia darbinį greitį. Rotoriams, kurie lenkiasi arba deformuojasi dideliu greičiu, taikomos sudėtingesnės procedūros. ISO 21940-12 (lanksčiams rotoriams) turi būti naudojamas.
• G klasės išlieka centrinės: Balanso kokybės klasių (G) koncepcija išlieka standarto kertiniu akmeniu, suteikiančiu paprastą, bet veiksmingą būdą nurodyti reikiamą tikslumą įvairioms mašinoms.

← Atgal į pagrindinį rodyklę